Laiškas Tau

Pagonybė

Žaibas – Saulė – Žemė – Ugnis – Gyvybė – Mintis – Dievas

 

Laiškas Tau

Malonus Tavo apsilankymas mano svetainėje. Gal ir Tau bus įdomu susipažinti su mano pamąstymais? Jei apsilankymas bus naudingas Tau – tai naudingas ir mums visiems.

Protėvių gentys gebėjo gyventi tūkstančius metų. Gentys buvo Gamtos dalis savo Žemėje. Mes, naudodamiesi mokslo pasiekimais, dabar kuriame dirbtinę aplinką. Gamtos jėgas naudojame prieš pačią Gamtą. Mūsų veiklą apsprendžia trys kintamieji: poreikis, galimybės ir visuomenės pritarimas tai veiklai. Įvyko lūžis visuomenės santykiuose. Poreikius keičia įgeidžiai, o mokslas keičia galimybes man nesuvokiamu greičiu. Manau, valstybiniai visuomenės santykiai nepasiteisino. Trunka jie tik kelis šimtus metų, tad vis tik reikėtų suvokti genčių pasaulėžiūrą. Jos suvokimas padėtų išspręsti dabartinės visuomenės klausimus. Apie protėvių įsitikinimus žinau turbūt tiek, kiek gali žinoti kiekvienas besidomintis. Juos galima įvardinti vienu žodžiu – pagonybė.

Remdamasis žodynais ir žinynais, pagonybę turėčiau suprasti taip: visos, visų kraštų, visų laikų, iki įsigalint valstybinėms religijoms, senovės žmonių religijos, tikėjimai vadinami pagonybe. Šiam žodžiui suteikiama neigiama reikšmė, neva jo kilmė iš lot. pagus – kaimas. Nežinau, gal būt, neigiama reikšmė suteikiama todėl, kad šio žodžio kilmė iš žodžio – ginti. Genamiems šis žodis tikrai turėjo būti kraupus – „pagonia”. Beje, baltarusiai Vytį vadina – „pogonia”. Grįžkime prie lotyniško aiškinimo: kyla klausimas ar „pagus” yra vedinys iš lotyniško „kiemo”? Lietuviškas žodis „kaimas”, manau, mūsų kalboje iš žodžio „kiemas”. Kiemas atsiranda anksčiau už kaimą…

Iš pagonybės laikų liko antgamtinių būtybių vardai tautosakoje. Tautosakoje rasime Žemyną, Gabiją, Austėją, Perkūną, kaukus, aitvarus ir t.t. Tos jėgos valdė atskiras Gamtos sritis: viena Žemei suteikia vaisingumą, kita ugnies Deivė, yra ir žaibus, orą valdantis Dievaitis, bičių Deivė – visos sritys pavaldžios antgamtinėms būtybėms. Kiti  vardai minimi kaip žmogaus asmens dalis: siela, valia, dvasia ir vėlė. Mokslininkai neranda jų mus supančioje tikrovėje. Dabartinių valstybinių religijų šventikai, negebėdami paaiškinti Dievo savo religijose, menkina mūsų protėvius, neva jie tikėjo į daug dievų ar net garbino stabus. Naujieji pagonys neieško pagonybės tiesų. Jie žaidžia tautinius žaidimus, vaidina apeigas ir tiki, kad tiki taip, kaip neva tikėjo protėviai… Viską galėtų paaiškinti Žyniai, bet ar jie gali būti valstybinėje visuomenėje? Ar pagonybė yra visų visais laikais gyvenusių gentyse žmonių vaizduotės žaismas? Dabar irgi kuriamos pasakos su išgalvotais veikėjais – vaizduotė žaidžia. Skirtumas tas, kad protėviai, remdamiesi savo pasaulėžiūra, neišvesdavo Gamtos iš pusiausvyros. Jų pasaulėžiūra, manau, turėjo remtis suvokiamais dalykais, o ne tikėjimu savo išsigalvojimais.

Ką aš galiu suvokti? Pavyzdžiui, kur savyje rasti sielą, valią, dvasią, vėlę? Nežinau, ką protėviai įvardino šiais žodžiais. Aš tikrovę galiu pažinti kūno pojūčiais ir mokslo teiginiais. Mokslas teigia, kad pojūčių žinios dirgsniais keliauja į smegenis. Dirgsniais keliauja ir žinios apie alkį, skausmą, šaltį. Kelionė trunka akimirką. Šios pasenusios žinios smegenyse perdirbamos, manau, pagal asmens patirtį. Tai trunka kažkiek laiko. Regėjimu aš nematau tikro vaizdo – sužinau tik, koks tas vaizdas turėtų būti. Kyla mintis, kad aš ir mano kūnas nesame toje pačioje tikrovėje. Tęsdamas mintį darau prielaidą, kad kitoje tikrovėje esi ir Tu. Jei siela, vėlė ir dvasia, pagal protėvius, yra asmens dalis, tai jų reikia ieškoti kitoje tikrovėje.

Savo pamąstymus dėstysiu ir apibrėžimais. Peržvelgęs juos, nuspręsi, ar verta toliau skaityti. Apibrėžimus galėsi lyginti su pateiktais žodynuose.

 

Pagonybės apibrėžimas:

Pagonybė – tai genčių pasaulėžiūrų visuma.

© 2019 Pagonybės apibrėžimas – Visos teisės saugomos.

 

Pasaulėžiūros apibrėžimas:

Pasaulėžiūra – tai gentyje nuolat kuriamas mąstymo būdas gentainiams, kad, suvokdami save pasaulyje, neišvestų savęs ir gyvenamos Gamtos iš pusiausvyros genties valdomame Žemės lopinėlyje.

© 2019 Pasaulėžiūros apibrėžimas – Visos teisės saugomos.

 

Perspausdinti kurį nors www.pagonybe.lt paskelbtą apibrėžimą, straipsnį ar jo dalį galima tik gavus Pauliaus Normanto sutikimą. Visi straipsniuose parašyti apibrėžimai nėra straipsnio dalis. Kiekvienas apibrėžimas yra atskiras Pauliaus Normanto rašytinis kūrinys.

Būsiu dėkingas už Tavo pastabas ar trumpus atsiliepimus. Beje, viską, ką rašau, stengsiuosi taisyti ir papildyti atsižvelgdamas taip pat ir į Tavo nuomonę.

Sveikatos Tau ir ramių minčių!

Pagarbiai

Kemblys

 

 

 

7 thoughts on “Laiškas Tau”

  1. Sveiki, sveikinu su savo įkurtu tinklalapiu. Šiandien Alke prisiminėm „Kemblį” kai Vaiškūnas parašė straipsnį ” Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose”, prisiminėm, geru žodžiu paminėjom, tad tas sunkus, sunkiai dirbamas darbas saugant lietuvių kalbą nuo svetimžodžių nenuėjo per niek… bus proga ir vėl apsilankykite…

  2. Ačiū, Kęstuti. Labai naudingas Jono Vaiškūno straipsnis. Reikia saugoti lietuvių kalbą. Sėkmės Jums!
    Pagarbiai
    Kemblys

  3. Skaitau dažnai ‘alke’ tavo atsiliepimus, Bartai 🙂 Man patinka Tavo įsitikinimai.

  4. Ne pirmą kartą skaitau „Laiškas Tau” . Užsikabinau. Kiemas, kaimas. Kaišiadorių apylinkių kaimuose galima išgirsti ir kitokį kiemo pavadinimą. Tai atšlaimas.
    Dar nerimstu dėl pavadinimo . Labai įdomu, kada šitas „slavizmas” pakeitė žodį .

  5. Ačiū, Bartai,
    Jei Tu teisus, tai būsiu prašovęs parašęs sąsają „kiemas – kaimas” pavyzdyje. Peržvelgiau žodynus, bet neradau, kad šie žodžiai būtų skoliniai lietuvių kalboje. Manau, dabartinė lietuvių kalba susidarė iš tarmių. Tarmėse dar vartojo „sodžius”. Kalbininkais, prisipažinsiu, nepasitikiu. Ko verti jų tyrimai apie žodžių kilmę, jei dabar jie priima į lietuvių kalbą tiek daug svetimžodžių… jei patys sunaikino dviskaitą?..
    „Pagonybės” pavadinimo neatsisakysiu. Buitinėje kalboje šis žodis, manau, tinkamas – visi jį supras. Vadinti, pvz., „baltų religija“ – pavojinga kvailystė. Toks pavadinimas labai klaidintų svečiose šalyse dabar pasklidusius lietuvius. Protėviai jiems virstų kažkokiais „baltais“. Mums gyvybiškai svarbu, kad išvykusieji neatitoltų ir grįžtų į Lietuvą.
    Prieš pusantro šimto metų G. Neselmanas mūsų protėvių giminingas tarmes pavadino „baltų“ kalbomis. Giminingos tarmės neįrodo, kad pasaulėžiūros buvo giminingos. Visame pasaulyje gyvenusių visai svetimų mums genčių pasaulėžiūros, manau, bendrais bruožais buvo panašios. Negi visas jas priskirti „baltų religijai“?
    Pagarbiai
    Kemblys
    P.p. Kiti žmonės skundėsi, kad, atsidarę internete įžanginį laišką šioje svetainėje, negali rasti nei skelbimų, nei „skaitiniuose“ esančių straipsnių. Parašyk, ar Tu randi?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *